baigti

baĩgti, -ia, -ė 1. tr., intr. eiti, varyti prie galo, pabaigos: Skynimas baigia mišku augti J.Jabl. Baigiù šienauti Jrb. Jau pašarą baigiù Jrb. Baigiu darbą SD43. Kad pradėjai, tai ir baik Lp. Dar turiu daržo kraščiuką, baigiamą kaupuot Skr. Vaikas baigia trečius metus Ėr. Senis baĩgia savo dienas Jnš. Tėvelis tenai ir savo amžių baĩgė Lnkv. Pasakiau, ir baigta Jž. Pasakiau, ir baigtas dalykas Prn. Atmokėjau jam, i baĩgtas reikalas Gs. Pasirašyta, padaryta – ir baigtas kriukis! Vaič. Diena kita – ir bėda baigtà Mrk. | Jau jų vieta baigiamà (baigiama nugyventi) Alk. ^ Tinginys kalba kalba, darbininkas darbą baigia LTR. Nedžiaukis alga, metų nebaigęs LTR(Šmk).

baigtinaĩ adv.: Dar nieko baigtinai nebuvo nuspręsta Mš. | refl.: Jau šalnos baigiasi, žydės alyvos, lakštingala negali nečiulbėti S.Nėr. Jis išvažiavo baigiantis vasarai Pn. Žemuogės jau baĩgiasi, tuoj prasidės mėlynės Gs. Tie lietai nesibaĩgia – lyja ir lyja Ėr. ║ padaryti ką pabaigoje: Jis savo pasakojimą baigė šiais žodžiais rš. ║ išeiti (mokslą): Jis savo mokslą baigė Vilniaus universitete rš. Ar jau baigei mokyklą? Pn. ║ nutraukti: Su skambučiu mokytojas ir baigė savo pamoką rš.

2. tr. varginti, kamuoti: Kosulys mane baĩgia Gs. Kojas tik baigì su tais vaikščiojimais Gs. Vaikų vargai močią baĩgia Trgn. Čia akis baisiai baigia Lkš. Argi tat ne baigiamóji (kuri žmogų baigte pribaigia) nelaimė? J.Jabl. Baigtas (silpnas) viškum buvo vyras RdN. 3. refl. mirti, dvėsti: Jau baigiúos (netoli mirtis) Jnšk. Karvė jau viškai baĩgias Dbk. Tavo pjauta antis greit baĩgėsi Alk. ║ nykti, skursti: Valgyk daugiau, žiūrėk, jau baigíes Dgl. Jau mūs sodas baĩgiasi Plv. | Mano batai baĩgiasi (baigia nuplyšti) Jrb. \ baigti; apibaigti; atbaigti; įbaigti; išbaigti; nubaigti; pabaigti; parbaigti; perbaigti; prabaigti; pribaigti; subaigti; užbaigti